EN / LT

Registruotis naujienlaiškiui:

Moterys Lietuvos kino industrijoje

Meno Avilys

Ar moterys ir vyrai turi lygias galimybes pradėti ir tęsti profesinę karjerą Lietuvos kino industrijoje? Ar lytis turi įtakos kino profesijai ir pareigų hierarchijai? Ar ji turi reikšmės gaunant finansavimą filmams ar pelnant kino apdovanojimus? Į šiuos ir panašius klausimus ieškome atsakymų tirdamos moterų profesinę padėtį Lietuvos kine. Tyrimu mėginame suprasti realią situaciją, įžvelgti ir teigiamas, ir neigiamas tendencijas sovietiniame (1947–1990) ir nepriklausomos Lietuvos (1991–2018) kine.
Siekėme inicijuoti tyrimą, kuris būtų aktualus ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalių bei Europos tyrimų, skirtų moterų padėčiai kino industrijose, kontekste. Tad 2016 m. gimusi tyrimo idėja artimai susijusi su tarptautiniu kontekstu, kuriame radosi lyties aspektą, moterų padėtį kine aktualinančių iniciatyvų. Lietuvos atvejo tyrimui didelės įtakos turėjo European women’s audiovisual network (EWA) užsakymu atliktas 7 šalių (Austrijos, Kroatijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės) tyrimas „Kur yra moterys režisierės Europos kine?“ („Where are the Women Directors in European Cinema?“), analizavęs moterų režisierių padėtį 2006–2013 metų minėtų šalių kino industrijose.
Šio tyrimo metu gauti duomenys atskleidė, jog gera kūrėjų moterų padėtis (kiek daug kuriančių moterų!) yra tik įsivaizdavimas, prasilenkiantis su realią padėtį atspindinčiais skaičiais. Tyrimas parodė, kad tik vienas iš penkių filmų yra sukurtas moters (21 %), t. y. keturi iš penkių filmų nėra režisuoti kūrėjos moters. „Pirmenybės teikimas režisieriams vyrams, o ne moterims, pastebimas visuose instituciniuose lygmenyse, o tai, kad dauguma institucijų negali pasigirti nuosekliu duomenų rinkimu, tik parodo egzistuojančios problemos neigimą, žiūrėjimą į ją nerimtai“2, – teigiama tyrimų rezultatų aprašyme.
EWA atlikto tyrimo rezultatai tapo aktualūs formuojant Europos kino politiką: tai, kad nuo 2012 m. Europos Tarybos fondas Eurimagespradėjo analizuoti gautų paraiškų duomenis lyties aspektu, nebuvo atsitiktinumas3. Netrukus žengta dar drąsiau. Švedijos kino instituto vadovė Anna Serner inicijavo vienodo (50 / 50) moterų ir vyrų režisierių, scenaristų (-čių) ir prodiuserių kiekio kino aikštelėje siekį (iki 2020 m.4), kuriuo pasekė kai kurie didieji kino festivaliai, taip pat ir minėtasis Eurimages. Šiai simbolinę vertę įgavusiai iniciatyvai sklisti ženklios įtakos turėjo 2017 m. kino prodiuseriui Harvey Weinsteinui viešojoje erdvėje pateikti kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo; netrukus juos palydėjo „Me too“ ir „Time’s up“ judėjimai.
Taigi aplinkybės, kuriose atsirado naujas lietuviškąjį kontekstą analizuojantis tyrimas (2016) ir kuriose jis buvo vystomas ir baigiamas (2018), labai skiriasi. Nors pradžioje jis tebuvo saujelės mokslininkių ir kino kūrėjų dėmesio centre, ilgainiui visuomenės, kino bendruomenės ir tarptautinių tyrėjų dėmesys augo. Todėl tuo pačiu metu turėjome derinti tyrimo proceso įgyvendinimą su rezultatų pristatymu lyčių lygybės aspektą aktualinančiuose – ir Lietuvos kino bendruomenės, ir tarptautiniuose – renginiuose. Tyrimas buvo atliekamas glaudžiai bendradarbiaujant su kino industrijos atstovais (-ėmis), nuolat pildomas, koreguojamas atsižvelgiant į kine dirbančių profesional(i)ų pastebėjimus. Nors tokia tyrimo eiga ir kėlė savų iššūkių, tačiau galimybė atstovauti Lietuvai ir ją įtraukti į aktualią šiuolaikinę tarptautinę diskusiją buvo išskirtinė patirtis ir privilegija5.
Galimybė pristatyti šio tyrimo rezultatus tarptautinėje erdvėje išryškino ir mūsų kultūrinio konteksto, ir paties tyrimo unikalumą. Lietuva – mažos kino industrijos šalis, todėl duomenų kiekiai, palyginus su kitomis šalimis, yra aprėpiami ir palyginami laike: turime unikalią galimybę palyginti moterų padėtį septynių dešimtmečių intervale, ją stebėti politinėje, ekonominėje, kultūrinėje kaitoje.
Tikimės, kad gauti rezultatai sudomins tiek Lietuvos kino bendruomenę, tiek platesnę auditoriją, besidominčią lyčių lygiateisiškumo tema. Viliamės, kad tai skatins argumentuotas diskusijas bei prisidės prie lyčių lygiateisiškumo stiprinimo.
Tyrimo komanda
Tyrimo iniciatorė ir projekto vadovė: dr. Lina Kaminskaitė-Jančorienė
Tyrimo vadovė: dr. Jelena Šalaj
Kiekybinio tyrimo autorė: Nikė Kiškytė
Kokybinio tyrimo autorės: Sandra Zaidova, dr. Jelena Šalaj, dr. Lina Kaminskaitė-Jančorienė
Duomenų rinkėjos: Nikė Kiškytė, Veronika Urbonaitė-Barkauskienė, Deimantė Petrulytė
Kalbos redaktorė: Rūta Lazauskaitė
Grafikų kūrėjai: Edvinas Greičius, Greta Urniežiūtė
Maketuotoja: Greta Urniežiūtė
Viršelio iliustratorė: Aušra Umbrasaitė
Visos teisės saugomos įstatymo. Naudojantis tyrimo rezultatais būtina nurodyti šaltinį ir tyrimo autorystę.
Tyrimą atliko: „Meno avilys"
Tyrimą finansavo: Lietuvos kultūros taryba
Partneriai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Kūrybiška Europa MEDIA
http://www.ltkt.lthttp://www.menoavilys.org/lt/294538/projektai/lietuviu-dokumentinio-kino-antologija