EN / LT

Registruotis naujienlaiškiui:

"Lėtosios peržiūros"

Meno Avilys

„Lėtosios peržiūros“ yra tęstinis „Meno avilio“ projektas, kurio tikslas – dvilypis: sulėtinti greitą kino vartojimą, rodant filmus kartą per savaitę ir suteikiant jiems kontekstą, o taip pat papildyti Lietuvos kino ekranus retai rodomais, kino istorijai svarbiais filmais. Šis šešių seansų ciklas skirtas išryškinti režisieres, kūrusias skirtinguose pasaulio kraštuose 1960–1990 metais. Jas visas vienijo drąsus ir atidus žvilgsnis į socialinius pokyčius ir siekis reprezentuoti liekančiuosius už kadro. Atrinktuose filmuose šmaikščiai, ironiškai ar – kaip tik – labai jautriai pagarsinamos iki tol pašnibždomis ar privačiuose ratuose aptarinėtos problemos. Daugelis šių filmų buvo nepelnytai pamiršti ir vėl iš naujo atrasti peržiūrint moterų režisierių indėlį į kino istoriją.
PROGRAMA
Kino ir medijų erdvė "Planeta", Goštauto g. 2, Vilnius | renginiai nemokami
12/12 19:00 Merginos / The Girls (rež. Mai Zetterling / 1968 / 100 min.)
Šis filmas – žaismingas politinis svarstymas apie nusistovėjusius lyčių vaidmenis ir pažintis su trimis ekscentriškomis ir dažnai juokingomis, bet pozityviomis moterimis. Trys aktorės repetuoja klasikinę Aristofano komediją „Lysistrata“ apie moteris ir karą ir ruošiasi išvykti į turą po Švediją. Bandydamos iš naujo įvertinti ir išspręsti asmeniniame gyvenime kylančias problemas, moterys ima pastebėti panašumus su pjese ir supranta, kad ne daug kas pasikeitė nuo antikos laikų. Kaip ir pagrindinės veikėjos, Mai Zetterling brėžė tiesiogines paraleles su savo asmeniniu gyvenimu ir karjera, su džiaugsmais ir įtampomis, kurias galėjo justi bet kuri tuo metu kūrusi moteris.
12/19 19:00 Katė turi devynis gyvenimus / The Cat Has Nine Lives (rež. Ula Stöckl / 1968 / 92 min.)
Pirmasis ilgo metro Ulos Stöckl filmas yra apie penkias jaunas moteris, jų kasdienes patirtis, geidulius, seksualinius polinkius ir fantazijas. Visos penkios moterys užtikrintai žino viena: laisvė yra be galo patraukli. Taigi visos skirtingais būdais jos siekia, prie gyvenimiškų aplinkybių prisitaiko pagal charakterio savybes ir kiekviena tiki radusi individualią išeitį iš vargų ir kančių. Katarina geidžia gyvenimo be sentimentalių įsipareigojimų, Anė mokosi kairiųjų žargono, Gabrielė – verslininkė, kartojanti sau frazę: „Jei Jėzus būtų mylėjęs moteris, aš mylėčiau jį.“ Magdalena įsikibusi savo vyro Stefano, o jis tuo tarpu įsimyli kiekvieną jį padrąsinančią moterį. Kirkė yra atradimas. Ji, tobula moteris, yra išsilaisvinusi nuo priespaudos ir daro, ką nori. Moterys nuolatos juokiasi ir tyrinėja šansus moterų emancipacijai vyrų valdomame pasaulyje. Šis filmas laikomas pirmuoju feministiniu filmu, sukurtu po karo Vakarų Vokietijoje.
1/9 19:00 Lenkijos dokumentinio kino režisierių programa / Programme of Polish Documentary Film Directors (Lenkijos Liaudies Respublika, 90 min.)
„Šie dokumentiniai filmai – tai kvapą gniaužiantys, originalūs, moterų režisierių užfiksuoti įrašai, pasakojantys apie patriarchalinę komunistinio režimo aplinką. Socialinę erdvę, kurioje lygybė tarp moterų ir vyrų buvo labiau propaguojamas idealas nei kasdienybės dalis“, – įsitikinusi Lenkijos kultūros ir kino tyrinėtoja dr. Anna Misiak. Filmų programa sudaryta tyrėjos atlikto tyrimo pagrindu iš Lenkijoje veikusios Dokumentinio kino studijos sukurtų filmų. Anna Misiak atliko kino studijos archyvo tyrimą, nuo užmaršties išgelbėjo ne vieną kino režisierės pavardę, o sukurdama skaitmeninį kūrėjų archyvą (womenundercommunism.com), įprasmino jas neparašytoje kino istorijoje. Kinotyrininkės kuruotoje programoje – socialinė kritika, lyčių vaidmenų kaitos poreikį įamžinę filmai, na ir, svarbiausia, kūriniai, kuriuose moterys galėjo sava kino kalba, autentišku žvilgsniu fiksuoti pamažėl į nebūtį slystančią kasdienybę.
1/16 19:00 Araja / Araya (rež. Margot Benacerraf / 1959 / 82 min.)
Araja – pusiasalis Karibų jūroje, šiaurinėje Venesueloje. Vienas nederlingiausių regionų pasaulyje, kuriame žmogus priklausomas nuo jūros: druskos ir žuvies. Kuomet ispanai atrado šią žemę 1500 m., prasidėjo druskos – natūralaus Arajos resurso – išgavimas. Todėl šimtmečius ši žemė išliko viena turtingiausių Naujajame Pasaulyje, iš kurios pelnėsi ir piratai, ir kontrabandininkai, ir prekiautojai vergais bei perlais. Druska šių nuotykių ieškotojų buvo geidžiama kaip auksas… Po šio didingo laikotarpio Araja nugrimzdo užmarštin. Režisierė Margot Benacerraf pasakoja dvidešimt keturių valandų, vienos dienos Arajoje istoriją. Diena it vandens lašas panaši į kitas, nusidriekusias 450 metų istorijoje.
1/23 19:00 Fad’jal (rež. Safi Faye / 1979 / 122 min.)
Novatoriška senegalietė-prancūzė režisierė ir etnologė Safi Faye savo filme, kurio premjere įvyko Kanuose, tyrinėja istorijos pasakojimo tradiciją, kurdama gražų savo protėvių ūkininkavimu besiverčiančio kaimo vaizdinį. „Fad“ reiškia „atvykti“, o „jal“ – „dirbti“. Režisierė sako: „Jei atvyksti į šį kaimelį, pavadinimu Fad‘jal, privalai dirbti. Kuomet dirbi, esi laimingas, o jeigu nedirbi, žmonės iš tavęs juokiasi.“ Safi Faye šiame filme supina dvi jai savas kultūras – prancūzų ir Senegalo. Prancūzijoje istorija yra rašytinė ir jos mokoma mokyklose, o Afrikos istorija – sakytinės tradicijos ir perduodama iš lūpų į lūpas vyresnės kartos. Režisierė fiksuoja šį svarbų kaimeliui ir visai šaliai paprotinį – sakytinės istorijos perdavimo jauniausiems visuomenės nariams – procesą.
1/30 19:00 Pavardė Viet, vardas Nam / Surname Viet, Given Name Nam (rež. Trinh T. Minh-ha / 1989 / 108 min.)
Vietname gimusi Trinh T. Minh-ha šiame itin asmeniškame filme tyrinėja vietnamiečių moterų padėtį visuomenėje tiek iš šiuolaikinės, tiek iš istorinės perspektyvų. Naudodama šokį, tekstą, tautosakinę poeziją, interviu su Šiaurės ir Pietų Vietname ir Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančiomis vietnamietėmis, režisierė moterų balsu meta iššūkį oficialiajai kultūrai. Koncepcijos ir formos požiūriu kompleksiškas filmas „Vardas Viet, pavardė Nam“ tiria vertimo sunkumus, perkėlimo (išvietinimo) ir tremties temas, kritikuoja tradicinę visuomenę ir gyvenimą po karo. Prisiimdamas stiprią politinę poziciją, šis filmas suteikia balsą didelei Vietnamo visuomenės daliai, kuri nutildyta.
Filmai rodomi originalo kalba su angliškais subtitrais ir pristatomi kino kūrėjų, istorikių ir tyrėjų. „Lėtąsias peržiūras“ lydės feministinės kino teorijos skaitymo grupės.
Ciklas pradedamas žaismingu 1968 metų režisierės Mai Zetterling filmu „Merginos“ („The Girls“), kuris atliepia to meto feminizmo atneštas diskusijas apie moterų ir vyrų padėtį Švedijos visuomenėje. Pati Mai Zetterling laikoma viena pirmųjų atvirai feministines temas nagrinėjusių režisierių, kalbėjusių plačiosioms (angl. mainstream) auditorijoms. Tais pačiais metais režisierė Ula Stöckl sukurė pirmąjį savo ilgametražį filmą „Katė turi devynis gyvenimus“ („The Cat Has Nine Lives“), ženklinantį feministinio kino pradžią Vakarų Vokietijoje. Jame – emancipuotų moterų draugystė ir jų patiriami nuotykiai atostogaujant Miunchene. Savo laiku šis filmas taip ir nepateko į kino teatrų repertuarus, o ekranus išvydo tik 10-ajame dešimtmetyje. Europos kinui skirtas peržiūras pabaigs pažintis su moterų sukurtais dokumentiniais filmais iš Lenkijos.
Jei kino klasikos kūriniai iš Europos ar Jungtinių Amerikos Valstijų dar pasiekia Lietuvos ekranus, tai kino istorija iš Azijos, Afrikos ar Lotynų Amerikos yra matoma kur kas rečiau. Šie žemynai turtingi įdomiais, svarbiais filmais ir kino kalbą perkuriančiomis kūrėjomis bei kūrėjais. Margot Benacerraf iš Venesuelos buvo viena pirmųjų Lotynų Amerikos kino kūrėjų, studijavusių kiną Paryžiuje. Deja, ji turėjo galimybę sukurti vienintelį filmą – „Araja“ („Araya“). Nepaisant to, šiandien jis prikeltas naujam gyvenimui ir laikomas poetinio kino šedevru. Senegale kūrusi Safi Faye savo krašte taip pat laikoma novatore, skyrusia daug dėmesio Afrikos kultūrai ir fiksavusi ją dokumentiniuose filmuose. Abiejų režisierių kūryboje atidžiai įsižiūrima į darbo problematiką, kasdienius gestus ir praktikas, taip pat į mažų bendruomenių socialinius ir kultūrinius procesus. Azijoje moterų galimybės kurti buvo dar mažesnės nei Lotynų Amerikoje. Itin patriarchališką Vietnamo visuomenę ir moters poziciją joje savo filme „Pavardė Viet, vardas Nam“ („Surname Viet, Given Name Nam“) nagrinėja viena svarbiausių Pietryčių Azijos režisierių Trinh T. Minh-ha. Ji vengia skirstyti filmus į dokumentinius ir vaidybinius – kur kas svarbiau eksperimentuojant kalbos, garso ir vaizdo kodais sukurti žiūrovui intelektualinę ir fizinę patirtį, geriausiai atspindinčią režisierei rūpimas temas.
Programos kuratorės
Ona Kotryna Dikavičiūtė
Lina Kaminskaitė-Jančorienė
Mantė Valiūnaitė
Dizainerė
Emilija Žukauskaitė
Organizuoja
Meno Avilys
Remia
Lietuvos kino centras
Lietuvos kultūros taryba
Erdvė
Kino ir medijų erdvė "Planeta"
Goštauto g. 2, Vilnius
Renginiai nemokami
http://www.ltkt.lthttp://www.menoavilys.org/lt/294538/projektai/lietuviu-dokumentinio-kino-antologija