EN / LT

Registruotis naujienlaiškiui:

Henriko Gulbino videomenas

Ankstyvosios Henriko Gulbino videomeno kūrybos instaliacija
Kovo 10 - gegužės 20 darbo dienomis 16:00 - 19:00 „Planeta”, Goštauto g. 2, Vilnius
Nors rankiniu vaizdo generavimo būdu sukurti abstraktūs H.Gulbino kūriniai šiandien primena psichodelinę tapybą, paties kūrėjo teigimu, šios sąsajos jam svetimos. Vieno ankstyvojo lietuvių videomeno pradininkų braižą diktavo ne ideologijos ar vaizduotė, o 90-ųjų vaizdo kūrimo technologijos ir jų teikiamos raiškos galimybės. Pirmųjų H.Gulbino videomeno kūrinių „Nesugalvoti dalykai” pagrindas – šviečiantys veikiančio televizoriaus įrašai, nufilmuoti televizoriaus signalą sujungus su videomagnetofonu ir taip išgavus vaizdinių srauto efektą, bei jų montažas. Vėliau spalvotos menininko abstrakcijos įvairėjo pasitelkiant apšvietimą, stiklą, trafaretą ir kitas aplinkoje esančias priemones. „Nesugalvotų dalykų” kūrimo procese visada buvo svarbi muzika. Pasak H.Gulbino: „Tai, ko klausydavausi – įsivaizduodavau, vizualizuodavau. Šis pomėgis provokavo eksperimentuoti (…). Kažką nufilmavęs, ant vaizdo uždėdavau muzikinį foną ir mėgindavau rasti sintezę tarp garso ir vaizdo.” Technologinis siužeto neturinčių videokompozicijų kūrybos principas nulėmė ir pavadinimą – jį išprovokavo tuometiniai H.Gulbino pokalbiai su draugais: “Gal kažkas ir pasakė: „Ai, bet tu juk pats nesugalvojai šitų dalykų“; na taip, taip, – nesugalvojau.” Šiandien savarankiški, analoginiai H.Gulbino eksperimentai yra ne tik vienas Lietuvos videomeno istorijos atskaitos taškų, bet ir lyrinė 90-ujų pabaigos technologinio ir muzikinio fono dokumentika.
„Nesugalvoti dalykai 1” 6'05 / 1988)
„Nesugalvoti dalykai 2” 3/ 1988)
„Kelionė be lagamino” 9'38 / 1988)
„Du kartus " 5'45 / 1988
Henrikas Gulbinas (g. 1960, Kaunas) – videomenininkas, dokumentinių filmų kūrėjas, melomanas, vienas lietuvių videomeno pradininkų. 90-aisiais H.Gulbinas užsiėmė garso ir vaizdo aparatūros perpardavinėjimu, savo pirmąją videokamerą įsigijo dar 1985 m. Savarankiškai eksperimentuodamas su buitiniais videomagnetofonais, gilindamasis į tuometines analoginio vaizdo signalo, montažo galimybes ir jų raišką, garso ir vaizdo santykius, sukūrė pirmuosius videomeno kūrinius „Nesugalvoti dalykai”. 1988 m. jie buvo eksponuojami parodoje „Susitikimai“ Klaipėdos parodų rūmuose šalia Klaudijaus Stepanovo skulptūrų ir Romo Klimavičiaus grafikos darbų. Tai buvo viena pirmųjų ankstyvojo lietuvių videomeno ekspozicijų. Vėliau H.Gulbinas buvo dažnai kviečiamas pristatyti, kaip pats įvardijo, „videogeneravimo” kūrybos metodo bei juo sukurtų videodarbų tarptautiniuose eksperimentinio kino festivaliuose Leningrade, Paryžiuje, Hamburge ir kitur. Paryžiuje susipažinęs su lietuvių išeivių kūrėjais, tarp jų - Antanu Mončiu, H.Gulbinas pasuko į dokumentinio kino kūrybą, kuria užsiima ir šiandien.
<>
Kino ir medijų erdvė „Planeta" įsikūrusi buvusioje to paties pavadinimo kino teatro antrojoje salėje. Naujajame miesto kultūros taške savo veiklą vykdo „Skalvija“, „Vaikų žemė“ ir „Meno avilys“. Multifunkcinė erdvė pritaikyta edukacinėms veikloms, kino peržiūroms bei konferencijoms, nuo 2019 m. pabaigos čia veikia vieša mediateka.
http://www.ltkt.lthttp://www.menoavilys.org/lt/294538/projektai/lietuviu-dokumentinio-kino-antologija